1Atvykęs iš Gezero, Johananas pranešė savo tėvui Simonui, ką buvo padaręs Kendebajas. 2Simonas, pasišaukęs du savo vyriausius sūnus, Judą ir Johananą, tarė jiems: „Mano broliai, aš ir mano tėvo namai kovojome Izraelio kovas nuo pat jaunystės iki šiandien. Daug kartų mums pasisekė išgelbėti Izraelį. 3Bet dabar aš jau pasenau, o jūs Dangaus gailestingumu tapote suaugę vyrai. Tad užimkite mano ir mano brolio vietą, eikite ir kovokite už mūsų tautą. Telydi jus Dievo pagalba!“
4Johananas pašaukė prie ginklų iš krašto dvidešimt tūkstančių karių ir raitininkų. Leidosi į žygį prieš Kendebają ir nakčiai Modeine pasistatė stovyklą. 5Pakilę anksti kitą rytą, jie išžygiavo į lygumą. Ten prieš juos buvo didžiulė pėstininkų ir raitininkų kariuomenė, o tarp abiejų kariuomenių – srauni upė. 6Tada ir jo kariuomenė išsirikiavo prieš juos. Matydamas, kad kariai bijo keltis per upę, jis pirmas puolė į vandenį. Jo vyrai, tai matydami, ėmė keltis iš paskos. 7Padalijęs kariuomenę, jis išdėstė raitininkus tarp pėstininkų, nes priešo raitijos buvo labai daug. 8Pradėjus jiems pūsti trimitus, Kendebajas ir jo kariuomenė ėmė bėgti. Daugelis jų krito sužeisti, o likusieji nubėgo tvirtovės link. 9Tuo metu Johanano brolis Judas buvo sužeistas, bet Johananas vijosi, kol Kendebajas pasiekė Kedroną, kurį buvo atstatęs. 10Jie subėgo į bokštus, buvusius Azoto laukuose. Johananas juos padegė, ir jų žuvo apie du tūkstančius. Po to jis saugiai sugrįžo į Judėją.
Simono nužudymas
11Abubo sūnus Ptolemėjas buvo paskirtas Jericho lygumos valdytoju. Jis turėjo daug sidabro ir aukso, 12nes buvo vyriausiojo kunigo žentas. 13Sėkmės svaigulio apimtas, jis nusprendė tapti krašto valdovu. Tad surengė sąmokslą, norėdamas klastingai nužudyti Simoną ir jo sūnus. 14O Simonas, lankydamas krašto miestus ir rūpindamasis jų reikalais, atvyko į Jerichą su savo sūnumis Matatiju bei Judu šimtas septyniasdešimt septintų metų vienuoliktą mėnesį – šebato mėnesį. 15Abubo sūnus klastingai priėmė juos tvirtovėje, vadinamoje Doku, kurią buvo pastatęs. Iškėlęs jiems šaunią puotą, jis paslėpė ten keletą vyrų. 16Kai Simonas ir jo sūnūs pasigėrė, Ptolemėjas ir jo vyrai pakilo ir čiupę ginklus puolė ant Simono puotos menėje ir nužudė jį, du jo sūnus, taip pat keletą tarnų. 17Taip jis padarė šlykštų išdavystės veiksmą ir atsilygino piktu už gera.
18Tada Ptolemėjas, surašęs apie tuos dalykus pranešimą, nusiuntė jį karaliui, prašydamas atsiųsti kariuomenės, kad ji padėtų jam perimti miestus ir kraštą. 19Kitą karių dalinį jis išsiuntė į Gezerą, kad nužudytų Johananą; jis išsiuntė laiškus tūkstantininkams, kviesdamas atvykti pas save, kad galėtų įsiteikti jiems sidabru, auksu ir dovanomis. 20O dar kitus karių dalinius jis išsiuntė Jeruzalės ir šventovės kalno užimti. 21Tačiau vienas vyras nubėgo pirma į Gezerą ir pranešė Johananui, kad jo tėvas ir broliai nužudyti ir kad „Ptolemėjas išsiuntė vyrus, kad ir tave nužudytų“. 22Tai išgirdęs, jis buvo visiškai pritrenktas. Suėmęs atžygiavusius vyrus, nubaudė juos mirtimi, nes jau buvo įspėtas, kad jie atėjo jo nužudyti.
23Kiti Johanano žygiai, jo karai bei atlikti žygdarbiai, sienų statymas, kurį jis užbaigė, ir jo laimėjimai 24aprašyti jo vyriausiosios kunigystės metraščiuose nuo to laiko, kai jis tapo vyriausiuoju kunigu po savo tėvo.
